Sausio filmų TOP 5

Naujieji metai įprastai prasideda „Auksinių gaublių“ apdovanojimų ceremonija. Ne taip ir svarbu, kas laimės. Svarbiausia, kad visi save gerbiantys kinomanai gauna dar vieną must see filmų sąrašą, kuriame vyrauja ne tik skirtingi žanrai, aktoriai ir istorijos, bet yra ir nuorodų į geriausias Europos šalių susuktas juostas. Todėl visai nenuostabu, kad didžiąją dalį sausį peržiūrėtų filmų sudaro Holivude iškepti ir „Auksinių gaublių“ nominacijos lipduku pažymėti kino grynuoliai (ir nelabai). Taigi, ką turėtumėte peržiūrėti vasarį, jeigu nespėjote sausį?

manchester-by-the-seaMANCHESTER BY THE SEA (2016)
Pelnytai nominuotas penkiose „Auksinių gaublių“ apdovanojimų kategorijose, geriausios dramos, geriausio režisieriaus, geriausios aktorės antraeiliame vaidmenyje, geriausio scenarijaus ir geriausio dramos filmo aktoriaus, „Manchester By The Sea“ laimėjo tik vienoje. Casey Affleck buvo paskelbtas geriausiu aktoriumi. Tačiau prieš akis – „Oskarų“ apdovanojimai ir „Manchester By The Sea“ komanda jų laukia su šešiomis nominacijomis.

„Manchester By The Sea“ pasakoja labai gyvenimišką istoriją, su kuria nesunku susitapatinti didžiajai daugumai žiūrovų. Juostos centre – ne pačių lengviausių gyvenimiškų sunkumų prispaustas žmogus, bandantis ne tik išspręsti sudėtingas situacijas, bet ir pats savyje ieškantis stiprybės atsitiesti. Nors ir susukta Holivudo filmų kepykloje, tačiau ši juosta yra sunkiai nuspėjama. Tai – stipri ir emociškai paveiki drama, pilna smulkmenų, iš kurių ir susideda didžioji gyvenimo dėlionė. Filmas vertas visų liaupsių ir nominacijų. Galbūt jis nėra subalansuotas kiekvienam filmo gerbėjui, tačiau itin patiks mėgstantiems lėtą filmo veiksmą, prieš akis ryškėjant pagrindinių personažų portretams ir atsiskleidžiant jų charakteriams.
Mano vertinimas: 8,5

a-man-called-ove movieA MAN CALLED OVE (2015)
Skandinavai žino gero kino taisykles. Ir viskas. Jie gali kurti mokslinę fantastiką ar dramas su komedijos elementais apie nedidelio miestelio užmiesčio bendruomenę ir padovanoti žiūrovui tą geidžiamą pasimėgavimo kinu jausmą.

„A Man Called Ove“ pasakoja apie vienišą pagyvenusį našlį, kuris ne tik beprotiškai ilgisi savo žmonos, bet ir neprisimena, kada sugebėjo patapti tokiu pasauliui abejingu storžieviu, pamišusiu dėl kontrolės. „Kančiai nereikalinga kompanija“ – sako pagrindinė filmo žinutė. Tačiau protagonisto kančia juostoje yra saikingai nukenksminta tikros gyvenimo ironijos, kvailų Merfio dėsnių ir didžiojo absurdo. Kaip ir pasakose vaikams Ovė turi išmokti savo pamoką ir imti gyventi toliau ne mažiau reikšmingą ir gerų emocijų kupiną gyvenimą negu tas, kurį gyveno iki tol su savo mažyte žmona.

Nors „Auksinių gaublių“ kritikų ložė praleido šį puikų švedų kino kąsnelį, jis jau nominuotas dviems „Oskaro“ apdovanojimams geriausio užsienio filmo ir geriausio makiažo ir šukuosenų kategorijose.
Mano vertinimas: 9

virgin mountain movieVIRGIN MOUNTAIN (2015)
Nors angliškai kalbantis pasaulis islandų filmą „Fúsi“ užvadino „Virgin Mountain“, nereikėtų jo asocijuoti su tokiomis juostomis kaip „The 40-Year-Old Virgin“. „Fúsi“ yra visiškai kitokio kalibro filmas. Nekaltybė čia atsiskleidžia per patį pasaulio patyrimą bei vaikiškai nesugadintą pagrindinio herojaus matymą bei suvokimą. Pats herojus visai neatitinka stereotipiško standarto: jis yra vidutinio amžiaus apkūnus vyras, tebegyvenantis su mama. Aplinkiniai į jį žvelgia įtariai, kolegos darbe nevengia iš jo pasityčioti, patys panašėdami į mokyklos chuliganus negu suaugusius vyrus, o motinos vaikinas, atsiradus progai, vis jį erzina.

Nors iš pirmo žvilgsnio ir sunku jį pamilti išoriškai, Fusis yra tikras moderniųjų laikų herojus, pasižymintis vaikišku atvirumu, naivumu ir besąlygišku troškimu padėti kitam žmogui. Į pikta jis atsako gerumu, į atstūmimą – rūpesčiu. Ir su kiekviena filmo minute žiūrovui žadina empatiją. Nesitikėkite lengvo greito kino maisto ir nusiteikite skausmingoms izoliacijos ir vienatvės temoms, puikiam scenarijui, per ilgoms pauzėms, įtikinančiai vaidybai, daugiasluoksnei istorijai, nepaprastoms smulkmenoms, nepriekaištingai subalansuotoms humoro dozėms, kurios veikia lyg nuorodos į optimistiškesnes Fusio dienas ateityje.
Mano vertinimas: 8

CAPTAIN FANTASTICCAPTAIN FANTASTIC (2016)
Filmo „Captain Fantastic“ siužetas yra kaip niekad anksčiau aktualus šiuolaikinei hamletiškas problemas sprendžiančiai visuomenei. Kas netingi galvoti, klausia, ar yra kokia nors alternatyva nustatytam gyvenimo planui mokykla-universitetas-darbas-antroji pusė-būsto paskola-vestuvės-vaikai? Kaip turėčiau auginti savo vaikus, kad jie išaugtų protingi, apsiskaitę, geri ir įdomūs žmonės? Režisierius Matt Ross mums pateikia vieną iš galimų alternatyvų.

Šis filmas nėra apie troškimą specialiai išsiskirti iš kitų. Tai istorija apie žmones, kurie ieškojo geriausio sprendimo susidariusiai situacijai. „Captain Fantastic“ pavergia savo daugiasluoksniškumu, drąsiais ir atvirais klausimais švietimo sistemai, išsilavinimo temai, vaikų auginimo problematikai, nusistovėjusioms socialinėms normoms ir įtakoms bei jų riboms. Juosta yra ne tik penas į apmąstymus linkusiai sielai, bet ir tikra kinematografinė estetika akims. Filmo vaizdai yra ryškūs, viliojantys ir kontrastingi, puikiai perteikiantys akimirkos nuotaiką ir išryškinantys filmo siužetui aktualius kontrastus aplinkoje. Tačiau nenusiteikite kažkokiai neįkandamai ir varginančiai akistatai. Puikių kinematografijos sprendimų dėka, „Captain Fantastic“ galite žiūrėti ir kaip įprastą feel good tipo juostą, kurioje apstu dramos ir komedijos elementų.

Visiems susižavėjus stipria ir įtikinančia pagrindinio aktoriaus Viggo Mortenson vaidyba, ji pelnė po nominaciją geriausio aktoriaus pagrindiniame vaidmenyje kategorijoje tiek „Auksiniuose gaubliuose“, tiek laukiamuose „Oskaruose“.
Mano vertinimas: 8,5

elle isabelle huppertELLE (2016)
Nenuostabu, kad stipriai prancūziškas darbas „Elle“ pelnė po aukso gaublį geriausio užsienio filmo ir geriausios dramos aktorės kategorijose. O prieš akis „Oskarai“, kuriuose Isabelle Huppert ir vėl nominuota už geriausią pagrindinio vaidmens sukūrimą. Ir taip, šioje juostoje ji vaidina velniškai gerai!

„Elle“ nėra švelnus ir lengvai suvartojamas kino filmas. Pirmoji filmo scena pasitinka besibagiančiu brutalios prievartos vaizdu ir bėjėgės ant žemės tysančios moters kompozicija. Laki žiūrovo fantazija įsijungia ir visu pagreičiu nuskuodžia, tikrindama galimus būsimos istorijos scenarijus. Tačiau „Elle“ yra pakankamai sunkiai nuspėjamo siužeto kino filmas. Prancūzų aktorė Isabelle Huppert, atlikdama pagrindinės herojės Michelle Le Blanc vaidmenį, sukuria įvairialypį, daugiasluoksnį ir pakankamai sudėtingą šaltos ir aplinkai pakankamai abejingos moters portretą. Pati aktorė prisipažįsta, kad perskaičiusi scenarijų, nesugebėjo perprasti pagrindinės veikėjos pozicijos. Pasiruoškite dinamiškai juostai, apjungiančiai režisieriaus Paul Verhoeven sugebėjimą skausmingą dramos žanrą derinti su visuotine ironija ir nenuobodžia provokacija.
Mano vertinimas: 8,5

Reklama

Moonlight

chironRežisierius: Barry Jenkins
Metai: 2016
IMDB: Moonlight
Mano įvertinimas: 7,5

Kai filmas nuskina „Auksinį gaublį“ tapdamas geriausia dramine juosta ir patenka tarp nominantų dar penkiose kategorijose – natūralu, kad šie titulai suformuoja didžiulius lūkesčius. Režisieriaus Barry Jenkins filmas „Moonlight“ turi aštrių vietų, nagrinėja keblias temas ir įsuka žiūrovą į sunkių emocijų sūkurį. Kuo išskirtinė ši drama?
Skaityti toliau

Asphalte

macadam stories movie
Režisierius: Samuel Benchetrit
Metai: 2015
IMDb: Asphalte
Mano vertinimas: 7
Kada žiūrėti? Kai norėsis pakrizenti iš absurdo

Prancūzams šį filmą aiškiai pavadinus „Asphalte“, tarptautinei auditorijai juosta buvo pristatyta kaip „Macadam Stories“. Ir, nors joje vaidina šiemet, po filmo „Elle“ premjeros, ypatingo dėmesio susilaukusi aktorė Isabelle Huppert (kuriai, beje, kovą sueis 64-eri), juosta „Asphalte“ buvo įvertinta tik nominacija Cezario apdovanojimuose už geriausiai adaptuotą scenarijų. O tuomet pradėjo grimzti į kinematografinę užmarštį. Tačiau be reikalo.

Skaityti toliau

Mary and Max

mary and max
Režisierius: Adam Elliot
Metai: 2009
IMDb: Mary and Max
Mano vertinimas: 10
Kada žiūrėti? Kai norėsis, kad kas nors paprastai paaiškintų sudėtingą gyvenimą

Kai buvau maža, mano tėtis turėjo vaizdajuosčių nuomos punktą. Dėka to, dalis mano vaikystės praėjo stebukliniame animaciniame pasaulyje. Neteisinga galvoti, kad animacija yra infantili ir tinkama tik vaikams. Net ir vaikiški filmai, pirmiausia, primena apie kasdienybės skubėjime dažnai užmirštamas pamatines gyvenimo vertybes, moko gerumo bei ragina nebijoti, būti drąsiems ir ryžtis įgyvendinti savo svajones. Ar gi kiekvienas suaugusysis nesusiduria su šiomis problemomis? Apstu ir visai ne vaikiškos animacijos, kurią kuria ne tik japonai.

Skaityti toliau

Captain Fantastic

captain fantastic
Režisierius: Matt Ross
Metai: 2016
IMDb: Captain Fantastic
Mano vertinimas: 9
Kada žiūrėti? Kai paklausit savęs – ar galima gyventi kitaip?

„Captain Fantastic“ – tik antras pilno metro filmas režisieriaus Matt Ross, geriau žinomo kaip aktoriaus, kinematografijoje. Bandymas tik antras, tačiau stipriai pavykęs! Šio filmo siužetas dabar kaip beveik niekada anksčiau yra aktualus šiuolaikinei hamletiškas problemas sprendžiančiai visuomenei. Kas netingi galvoti, klausia, ar yra kokia nors alternatyva nustatytam gyvenimo planui mokykla-universitetas-darbas-antroji pusė-būsto paskola-vestuvės-vaikai? Matt Ross mums pateikia vieną iš galimų alternatyvų.

Skaityti toliau

La La Land

la-la-land
Režisierius: Damien Chazelle
Metai: 2016
IMDb: La La Land
Mano vertinimas: 7
Kada žiūrėti? Kai norėsis istorijos apie Didžiąją meilę

Aš nemėgstu miuziklų. Jie man primena „Lušnynų milijonieriaus“ finalinę sceną, kai filmavimo aikštelėje susprogdinama dirbtinė džiaugsmo bomba ir visi aktoriai susirenka paskutiniam šokiui. Žinau, kad „Mulenružo“ juosta yra saugiai paguldyta daugumos mėgstamiausių filmų lentynoje, tačiau nors tu ką – aš negaliu išlaikyti dėmesio. Praeitų metų gruodį Holivudas išleido naują šiuolaikinei visuomenei adaptuotą miuziklą „La La Land“. Jo pirmoji scena – geriausias miuziklų savybes atkartojantis gyvybingas šokis, įstrigus transporto kamštyje. Juosta pasitinka nevaržoma laisve, veiksmu, spalvomis ir gera nuotaika. Suglumau, tačiau negalėjau praleisti progos susipažinti su šiuo filmu.

Skaityti toliau

Elephant Song

xavier dolan elephant song
Režisierius: Charles Binamé
Metai: 2014
IMDb: Elephant Song
Mano vertinimas: 7
Kada žiūrėti? Kai pasiilgsite Xavier Dolano

Režisieriaus Charles Binamé 2014 m. darbas “Elephant Song“ pirmiausia sudomino dėl Kanados režisieriaus ir aktoriaus Xavier Dolano. Matyt, juosta ir būtų likusi pogrindyje Lietuvos žiūrovams, jeigu jos nebūtų iškasę ir socialiniuose tinkluose išanalizavę charizmatiškojo Dolano gerbėjai. Jo vaidinamas personažas Michael stovi šio filmo epicentre, o skiriamas dėmesys tik dar labiau padeda jam atsiskleisti.

Juostos veiksmas vyksta 1966 m. psichiatrinėje ligoninėje. Nepranešęs darbe nepasirodo gydytojas-psichiatras ir visų akys nukrypsta į jo pacientą Michael, turėjusį su juo sesiją prieš darbo pabaigą. Taigi, ligoninės direktorius Dr. Toby Green nusprendžia susitikti su Michaelu ir išsiaiškinti, ką jis žino.

Skaityti toliau

Fúsi

movie_2015_fusi
Režisierius: Dagur Kári
Metai: 2015
IMDb: Fúsi
Mano vertinimas: 9
Kada žiūrėti? Kai norėsis gero islandiško kino

Pamačiau filmo treilerį kino teatre ir nesąmoningai nusiteikiau komedijai. Nedarykite tos pačios klaidos. Ketvirtasis islandų režisieriaus Dagur Kári darbas „Fúsi“ yra islandiškai šalta ir melancholiška juosta, kuri tuo pačiu žadina atjautą, jautrumą ir nevalingai priverčia šypsotis. Kino mėgėjai kažkodėl ją įvardina kaip „nuotaikingą, feel-good tipo“ filmą. Visai ne iš gero jausmo per jį apsiašarojau, o likusį laiką kandžiojau lūpą, vieną iš ne daugelio kartų tikėdamasi, kad viskas ims ir pasibaigs gera nata. Ar pasiteisino mano lūkesčiai? Priklauso nuo požiūrio.

Skaityti toliau

Elle

elle-film-review
Režisierius: Paul Verhoeven
Metai: 2016
IMDb: Elle
Mano vertinimas: 8
Kada žiūrėti? Kai galva bus švari ir norėsis pasikapstyti po kitų gyvenimo groteską

Pirmajam 2017 m. filmui pasirinkome kino mėgėjų išgirtą ir Auksinio gaublio nominaciją užsienio filmo kategorijoje gavusią Paul Verhoeven juostą – „Elle“. Pagal pavadinimą naiviai tikėjausi susidurti su sąlyginai paprastu filmu apie nepaprastą moters gyvenimą. Tačiau „Elle“ nėra švelnus ir lengvai suvartojamas kino filmas.

Skaityti toliau

Passengers

passengers_2016_movie
Režisierius: Morten Tyldum
Metai: 2016
IMDb: Passengers
Mano vertinimas: 6
Kada žiūrėti? Jeigu susiruošite į kino teatrą, o repertuare bus tik šis filmas

Tarpgalaktinės kelionės metu į savo naująjį gyvenimą, planetą Homestead II, dėl laive įvykusio gedimo pažadinamas keleivis. Jo kelionė miego kapsulėje turėjo trukti 120 metų. Tačiau iki kelionės tikslo liko net 90 metų ir jokios galimybės panirti į miegą iš naujo.

Pamačiusi filmo „Passengers“ treilerį, jo nekantriai laukiau, ruošdamasi švęsti nepralenkiamas kompiuterinės grafikos galimybes ir subrendusio Holivudo triumfą. Deja, mano lūkesčiai išsisklaidė ore kaip naujametinių petardų dūmai. Kas atsitiko?

Skaityti toliau

TOP 10 filmų matytų 2016 m.

the innocents
THE INNOCENTS (2016)
Prancūzų režisierės Anne Fontaine filmo „The Innocents“ veiksmas vyksta 1945 m. Lenkijoje. Karas atneša sumaištį, įteisina smurtą ir galią, kuria naudojasi tiek pralaimėtojai, tiek užkariautojai. Ja piktnaudžiavusi Sovietų Sąjungos armija neretai būdavo vadinama tiesiog – prievartautojų armija. Antrojo pasaulinio karo siaubas šioje juostoje pateikimas iš moterų perspektyvos – niekuo dėtų vienuolių, pasitaikiusių sovietų kareivių kelyje. Tai – ypač jautrus filmas apie tikėjimo išsaugojimą, vidinę stiprybę, susitaikymą su savimi, baimę ir bejėgiškumą, kurį nieko neturinčios ir niekuo nepasitikinčios moterys bando įveikti už uždarytų vienuolyno durų.

embrace-of-the-serpent-kolumbien_portfolio
EMBRACE OF THE SERPENT (2015)
Šis filmas savaime yra magija pačia tyriausia savo forma. Jame kalbama net gi devyniomis kalbomis, kurios pasakoja dvi persipynusias skirtingu metu vykusias dviejų Amazonės tyrinėtojų, ieškančių itin reto Yakrunos augalo, istorijas. Filmo centre – Karamakate, Amazonės šamanas, vienintelis savo genties atstovas, abu baltuosius keliautojus vedantis per džiungles tomis pačiomis, per laiką drastiškai pasikeitusiomis vietomis. „Embrace of the Serpent“ yra filmas-kelionė, nusidriekiantis galinga Amazonės vaga ir plūstantis tiesiai į žiūrovo širdį. Jis neabejotinai primena sapną, kuriamą talentingo kinematografo David Gallego, pasirinkusio juodai baltą pasakojimą, kaleidoskopiškus Amazonės džiunglių peizažus, įrėminamus vietinių genčių dainų ir tradicijų. Tai siaubo pasaka apie kultūrų, civilizacijų ir žmogiškumo nykimą.

he-was-a-quiet-man
HE WAS A QUIET MAN (2007)
„Jis buvo tylus vyrukas“ – taip dažniausiai sakoma apie nei iš šio nei iš to darbo vietoje pistoletą užsitaisiusius ir kolegas iššaudžiusius žmones. Tarsi tyla būtų tokio elgesio priežastis, o ne ilgalaikio spaudimo, pažeminimo ir atstūmimo rezultatas. Režisieriaus Frank A. Cappela darbas „He Was A Quiet Man“ yra vienas iš tų, kai pralėkus pabaigos titrams, vis dar žiūri į tamsų ekraną. Praeities slegiamas, kankinamas rutinos, nereikšmingo darbo bei nepagarbių bendradarbių pagrindinis filmo veikėjas Bobas nuklysta į kitą realybę, kurioje jis žudiko sužeistą merginą išgelbėjęs herojus, įsimylėjęs ir mylintis vyras, aukštas pareigas turintis perspektyvios įmonės darbuotojas ir besimokantis džiaugtis savo gyvenimu žmogus. Tačiau iš tikrųjų jis tik „tylus vyrukas“, įkalintas savo paties galvoje.

v-for-vendetta
V FOR VENDETTA (2005)
Daugiau nei dešimtmečio senumo filmas „V For Vendetta“ savo tikrosios šlovės valandas išgyvena dabar. Kai mūsų pasaulis darosi vis panašesnis į juostos režisieriaus James McTeigue sukurtą distopiją, o Guy Fawkes kaukėmis pasipuošę Anonymous grupuotės nariai lyg ekstrasensai pranašauja 2017 m. įvykius, „V For Vendetta“ pažadina net ir į letargo miegą panirusių maištininkų sielas. Įtikinanti ir žavinga vaidyba, meistriškai Wachowski Brothers (dabar jau Sisters!) sukaltas scenarijus, įdomios lokacijos, stiprūs specialieji efektai, šiurpuliukus keliantis muzikinis takelis – XXI a. virusas, subalansuotas pasiekti žiūrovų smegenis.

starless-dreams
STARLESS DREAMS (2016)
Iraniečių kinas – tikras desertas išlepintam filmų mėgėjui vakariečiui. Tai jokiais hidžabais nepridengta dokumentika, nufilmuota Irano pataisos ir reabilitacijos centre nepilnametėms merginoms. Naujosios kartos Irano režisierius Mehrdad Oskouei po septynerių metų bandymų, pagaliau, patenka į šią Dievo apleistą erdvę ir leidžia pasauliui pažvelgti į slaptus jaunų Irano moterų su sudėtingomis istorijomis gyvenimus, jų nesmerkdamas ir neteisdamas. „Starless Dreams“ – nepatogiai tiesmuka moterų išpažintis, lydima nuoširdžių ašarų, keiksmažodžių, beviltiškumo, košmarų ir baimės. Režisierius čia tampa stebėtoju, leidžiančiu joms natūraliai elgtis prieš kamerą, nepaminant savo orumo, ir pačioms keisti pasakojamos istorijos tėkmę.

Arrival Movie
ARRIVAL (2016)
Filmai apie kontaktą su nežemiškomis būtybėmis retai išlaiko subtilumą ir nevengia pagundos įsikibti į šiam žanrui būdingas klišes. „Arrival“ sugeba meistriškai išlaviruoti tarp keblios temos ir jos pateikimo formos. Žemėje nusileidus 12 paslaptingų kosminių laivų, prireikia žmogaus, galinčio iššifruoti naujųjų atvykėlių siunčiamus signalus. Būtent kalba tampa atskaitos tašku, konstruojant šią istoriją ir atskleidžiant, ko iš tiesų siekia paslaptingos būtybės. Puikus aktorių darbas, netikėta atomazga ir lėtas pasakojimo būdas daro šį filmą išskirtiniu šio žanro kontekste. Juosta persmelkta melancholiškos nuotaikos, kuri tik sustiprina bendrą įspūdį, o filmo pabaiga tartum suklijuoja viską į vieną visumą.

the-brand-new-testament-film-still-1
BRAND NEW TESTAMENT (2015)
O kas, jei dievas visai nėra žilabarzdis, mielas seneliukas, darantis pasauliui gera, o piktas, į alkoholizmą linkęs vyras, piktdžiugiškai priiminėjantis keisčiausius įstatymus ir besišaipantis iš žmonių? Būtent tokį dievo portretą nupiešia režisierius Jaco Van Dormael, taip išryškindamas gyvenimo absurdiškumą, kurį entuziastingai konstruoja už kompiuterio ekrano besislepiantis sadistas. „Brand new testament“ – juodojo humoro komedija, kurią su malonumu pažiūrės ir užkietėjęs ateistas, ir davatka Danutė, nepraleidžianti nė vienų mišių savo parapijoje. Filmas įsuka žiūrovą į absurdiškas, tačiau labai pažįstamas situacijas, juokiasi iš religinių kanonų ir dieviškosios kasdienybės. Gilių prasmių čia ieškoti, žinoma, nereikia, tačiau tai puikus vakaro pasirinkimas, kai norėsis ką nors apkaltinti dėl visų gyvenime įvykstančių kvailysčių.

hell or high water
HELL OR HIGH WATER (2016)
Kaubojiškos skrybėlės, teksasietiškas akcentas ir saulės nugairintos prerijos – įvaizdžiai, kurie iš pažiūros, kažko naujo ir įdomaus nežada. Visgi smagu kartais klysti. Nors juosta „Hell or High water“ pasakoja apie du brolius plėšiančius bankus tam, kad galėtų išpirkti savo vaikystės rančą, tai nėra tipinis veiksmo filmas. Stiprus scenarijus, aktorių darbas, įsimintini dialogai ir kinematografiniai sprendimai – neabejotinos šios juostos stiprybės. Nemažai pasako ir trys Auksinių gaublių nominacijos. Filme galima rasti ir rūkstančių padangų, ir filosofinių pamąstymų apie gyvenimą, ir šeimos dramų. Istorija įtraukia, verčia susimąstyti apie žmogaus pasirinkimus ir išlaiko dėmesį iki pat pabaigos.

womanbysea
LEVIATHAN (2014)
Rusija, kurią taip lengva regėti savo vaizduotėje: korumpuotas meras, pašnekesiai prie degtinės butelio ir nedidelis apleistas kaimelis, kuriame egzistuoja savos taisyklės. Filmas „Leviathan“ bando atsakyti į klausimą, koks yra gyvenimas šioje visų užmirštoje vietovėje, kur įstatymas tarnauja stipresnei pusei, kur tavo moteris permiega su geriausiu draugu, atvykusiu ginti tavęs teisme, kur paauglys sūnus turi stebėti suaugusiųjų kluptelėjimus ir tuo pačiu dar būti vaiku. Istorija pasakojama įtikinimai, siužetas įtraukiantis, o Rytų europiečiui puikiai pažįstami įvaizdžiai sukuria papildomo šarmo šiam filmui.

in-my-skin-wine-cellar
IN MY SKIN (2002)
Kaip iš šalies atrodo tobulas gyvenimas? Geras darbas, mylintis vyras ir rūpestingi draugai? Filmas pasakoja skaudžią istoriją apie moterį, kurį pradeda pjaustyti savo kūną ir nutraukia ryšius su išoriniu pasauliu. Juosta meistriškai atskleidžia jos kovą su vidiniais demonais, kurie verčia užsidaryti viešbučio kambaryje ir raižyti savo odą. „In my skin“ parodo, kas slepiasi už tariamo sėkmingumo ir kaip lengva prarasti sąlytį su realybe. Silpnų nervų žiūrovams nerekomenduojama, tačiau mėgstantys šokiruojančias dramas – nepasigailės.

Men, Women & Children

men, women, children
Režisierius: Jason Reitman
Metai: 2014
IMDB: Men, Women & Children
Mano vertinimas: 8
Kada žiūrėti? Kai norėsis lengvo, tačiau ne tuščio filmo

Jason Reitman – Kanados režisierius, jau gerokai anksčiau mane įtikinęs, kad žino, kas yra geras kinas. Jo režisuotų juostų lentynoje jau puikuojasi „Thank You for Smoking“, „Juno“ bei „Up in The Air“. „Men, Women & Children“ sveikina Jus atvykus į tobulą naują pasaulį ir toliau tęsia režisieriaus sociologinį eksperimentą ir į dviejų valandų filmą sutalpina beveik visas problemas ir idėjas, kuriomis dabar gyvena ir vadovaujasi Vakarų visuomenė. Iš dalies tai filmas apie tėvų santykius su paaugliais vaikais, galbūt niekuo nuo kitų nesiskiriančiose šeimose, bei tų pačių tėvų tarpusavio ryšį, jo griūtį ir atstatymą. Iš kitos pusės – tai studija, analizuojanti, kaip interneto atsiradimas paveikė individo ir šeimos, kuriai jis priklauso gyvenimą.

Skaityti toliau